viršybė

viršýbė sf. (1), viršỹbė (2) Rtr, KŽ; LL299 1. viršūnė: [Dorybės] pati viršybė esant visiškame atšalime Gmž. 2. žr. viršenybė 2: Jis neturi viršýbės ant tavęs, t. y. jis ne vyresnis J. 3. valdžios žmonės: Kas prisigerina in viršýbes, tai geriau Šč.